Socialiniai tinklai gerai. Juk per juos susirandi seniai matytus žmones, perteiki save, tai net padeda geriau suvokti save. Juk rašydamas Petriukas is linksmas, susimastai, koks iš tiesų šiandien esi, ar ką rašyti, kad kitus apmulkintum. Juk įrašai bloge leidžia pažinti save. Juk jei ne jie, retas parašytu, nors trumpą aprašymą, ar peržiūrėtu savo nuotraukas. Tai savotiškas stimulas pažinti kitus ir save.
Prasmėj yra beprasmybės. Apgaudamas kitus, dažnai apgauni ir save. Įsiteiki tai ko nėra. Taip pat tai suvalgo beprasimškai daug laiko. Atsisėdi, ir peržiūrinėji galbūt pažįsti, ar draugų draugus. Ar tiesiog skaitai komentarus, o kartais žiūri nuotraukas, kurias jau pora sykiu matei, ir kažkas neatrinkdamas sumetė… Ar tiesiog žaidi su galimybėm
Prasmės beprasmybės tikslas. Palikim žaidimą funkcijom kitiems. Naudokimės jais, tol kol tai padeda susirišti su žmonėmis, ar pažinti save ar draugus.
Reiks pačiam pradėti tai daryti… Facebook nesamonė. Reikia pasižiūrėti gal kas ką parašė. Iki.